fbpx
Teisinis nihilizmas: kaip pasiprašyti prieglobsčio Lietuvoje?

Teisinis nihilizmas: kaip pasiprašyti prieglobsčio Lietuvoje?

Yra tokia žmogaus teisė, kuri priklauso kiekvienam Žemėje egzistuojančiam individui, ta teisė įtvirtinta Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 14 straipsnio pirmame punkte, o skamba ji taip: „Kiekvienas turi teisę kitose šalyse ieškoti prieglobsčio nuo persekiojimo ir juo naudotis.“ Jei šią teisę galėčiau sužmoginti, jos likimą Lietuvoje įvardinčiau taip: 1) 2021 m. buvo suspardyta; 2) 2023 m. atsirado ir durtinių žaizdų; 3) šiemet ji jau guli (pasienio) patvoryje vos kvėpuodama.

Izraelio dronai Lietuvoje: įprastas verslas?

Izraelio dronai Lietuvoje: įprastas verslas?

Megzdama bendradarbiavimą su Izraeliu karinės pramonės srityje, Lietuva neišvengiamai užimtų poziciją. Tačiau pateikiant tai kaip paprastą verslo sandorį nėra aišku, kokia ji. Ar tarp eilučių sakoma, kad Lietuvai nerūpi tarptautinės institucijos ir susitarimai (kuriuos, beje, yra pasirašiusi), o kartu ir tarptautinė taisyklėmis grįsta tvarka? Ar tai reiškia, kad tyrimai tyrimais, kol nėra priimti šių teismų sprendimai, Lietuva elgsis taip, tarsi nieko nevyktų? O jei vis dėlto bus nuspręsta, kad Netanyahu strategija buvo nusikalstama, kaip nors suksimės?

Amazon – kaip vėžys, augantis žlugusios Lenkijos pramonės vietoje (2 dalis)

Amazon – kaip vėžys, augantis žlugusios Lenkijos pramonės vietoje (2 dalis)

Lenkijos profesinė sąjunga „Darbininkų Iniciatyva“ (Inicjatywa Pracownicza) buvo įkurta prieš dešimtmetį Poznanėje, kai Cegielski fabriko darbininkai sukilo prieš administracijos planus uždaryti įmonę, o šiems į pagalbą prisijungė pankų susidomėjusių sindikalistinėmis idėjomis grupelė. Iš šio susidūrimo gimė vienas įdomesnių šiuolaikinio Lenkijos darbuotojų judėjimo iniciatyvų. Šiandien „Juodosios katės“ (taip profesinę sąjungą vadina darbuotojai) vienija apie 7 tūkst. darbuotojų visoje Lenkijoje, o pastaraisiais metais tarptautinėje auditorijoje ji pagarsėjo dėl bandymų streikuoti Amazon sandėliuose.

Feminizmas nėra apie laisvę rinktis

Feminizmas nėra apie laisvę rinktis

Praėjo šiek tiek daugiau nei šimtas metų nuo tada, kai moterys skirtingose pasaulio vietose gavo teisę balsuoti. Laikoma, jog Naujoji Zelandija yra pirmoji šalis, kurioje nuo 1893-iųjų metų rinkimuose balsuoti galėjo visos moterys. Lietuvoje moterys tokią teisę gavo 1919 metais. Užtruko dar ilgiau, kol moterys, neturinčios nuosavo turto ar priklausančios etninei mažumai gavo šią teisę. Pavyzdžiui, 1918 m. Didžiojoje Britanijoje buvo priimtas įstatymas, leidžiantis balsuoti vyresnėms nei 30 metų moterims, tačiau tik toms, kurios buvo privačios žemės sklypų savininkės. Tik 1928 m. priimtas aktas, kuris suteikė moterims o tokias pačias balsavimo teises kaip ir vyrams. Tuo tarpu JAV baltaodėms moterims balsavimo teisė suteikta 1920-ais metais, o afroamerikietėms – 1965-ais metais. Lyginant šiuos įvykius su visa pasaulio istorija, moterims rinkimų teisės ir kitas ekonominės bei socialinės laisvės suteiktos, galima sakyti, vakar. Gaila, jog šį feminizmo palikimą mes labai greitai pamiršome, o šių dienų diskursas apie feminizmą yra ypač paveiktas dešiniųjų propagandos ir postfeminizmo kultūrinių bruožų, kurie teigia, jog visi feminizmo tikslai jau pasiekti.